Valdorfo mokymo (ugdymo) metodų diegimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose

Atsižvelgus į Valdorfo mokyklos specifiką bei mokinių poreikius, į ugdymo planą gali būti įtraukiama papildomų dalykų (pvz., euritmija). Ugdymo planą per mokslo metus galima koreguoti atsižvelgiant į konkrečios klasės poreikius. Bendras dalykui skiriamų valandų skaičius per visą mokyklos laikotarpį gali ne daugiau kaip 10% skirtis nuo bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planuose fiksuoto valandų skaičiaus.

Šios veiklos metu parengti Valdorfo pedagogai pradės taikyti inovatyvius mokymo metodus, remdamiesi 1.2.1 veikloje parengtomis metodinėmis priemonėmis. Tokiu būdu Valdorfo modelis pradės veikti mokyklose – projekto partnerėse. Metodinės priemonės bus pritaikytos įvairių sričių pamokose. Naujiems ugdymo metodams įgyvendinti mokykloms reikės įsigyti mokymo priemonių komplektus, skirtus projekte dalyvaujantiems mokiniams.

Mokymo priemonės komplektą sudaro: apie 4 periodų sąsiuvinius, 1 kompletas vaškinių kreidelių iš 7 spalvų, 1 komplektas spalvotų pieštukų (12 spalvų). Atkreipiame dėmesį, kad Valdorfo pedagogikoje naudojamos tik ekologiškos ir natūralios priemones, kurios yra brangesnės negu elementarios cheminės.

Mokymo priemonės reikalingos ir atsižvelgiant į Valdorfo pedagogikos ugdymo proceso organizavimą: kiekvienas mokinys kuria savo sąsiuvinį-knygą - pagrindinėje pamokoje mokomo dalyko darbo užrašus, kuriuose atsispindi tai, ką mokiniai mokėsi tuo periodu, braižo žemėlapius, diagramas, piešia, sudarinėja žodynus ir kt. Taip mokiniai tarsi patys parengia sau vadovėlius. Šis kūrybinis darbas leidžia mokiniui per savo suvokimo prizmę ir darbo patyrimą geriau įsisąmoninti mokomąją medžiagą. Sąsiuvinis-knyga svarbus ir mokytojui: jis padeda gauti daugiau žinių apie mokinio individualius pasiekimus, jo asmenybės raidą.

Tradiciniai mokyklose dėstomi dalykai projekto pagalba taip pat bus pradėti dėstyti pasitelkiant inovatyvius dėstymo metodus, t.y. mokymo turinys, mokomoji medžiaga bus pateikiama interaktyvioje aplinkoje. Didžioje dalyje mokyklų tokie metodai netaikomi dėl techninių galimybių neturėjimo, o tai sąlygoja finansinių išteklių stoka. Siekiant, kad visos projekte dalyvaujančios mokyklos pradėtų taikyti interaktyvias mokymo priemones, planuojama kiekvieną mokyklą aprūpinti kompiuteriais ir interaktyviomis lentomis (kiekvienai mokyklai po 1 nešiojamą kompiuterį ir 1 interaktyvią lentą).

Vadovaujantis Valdorfo koncepcijos 11 p., Valdorfo mokyklų ugdymo programos skiriasi nuo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų ne tiek mokomosios medžiagos turiniu, kiek tuo, kada, kas ir kaip yra mokoma. Jos remiasi pasauline Valdorfo pedagogikos praktika, atsižvelgiančia į stebėjimais grindžiamas išvadas apie vaiko raidos dėsningumus, esminius augančio žmogaus poreikius skirtingais amžiaus tarpsniais. Valdorfo mokyklos ugdymo programos yra nuolat atnaujinamos, nes kiekvienas mokytojas apibendrina savo mintis, stebėjimų išvadas, kuriomis gali remtis ir kiti pedagogai.

Valdorfo mokyklos ugdymo programos yra iš esmės mokytojui skirti metmenys, sukauptos patirties apibendrinimas. Jos paskirtis - būti patirties šaltiniu, gairėmis, atspirties tašku pedagogo darbe.

Ypatingą dėmesį planuojama skirti patyčių prevencija, kadangi tai yra aktuali problema šių dienų mokyklose, todėl į formaliojo švietimo programas numatoma įtraukti Patyčių prevencijos ar nediskriminavimo temas.

Valdorfo pedagogika išsiskiria tuo, kad dalyje pamokų dalyvauja ir tėvai. Tokiose pamokose tėvai turi galimybę matyti, kaip ugdomi jų vaikai bei pritaikyti panašias ugdymo priemones už mokyklos ribų. Siekiant glaudesnio tarpusavio supratimo platesniame socialiniame kontekste numatoma kviestis jaunimo organizacijų, besirūpinančių aktualių temų švietimu, atstovus, kad paskaitytų paskaitas dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo, dėl patyčių prevencijos mokykloje svarbos ir dėl kitų aktualių temų šiuolaikinėje visuomenėje. Jaunimo organizacijų nariai yra artimesni mokinio aplinkai, tokiu būdu tikimasi labiau sudominti ir atkreipti mokinių dėmesį į minėtas problemas.

Mokiniai, mokytojai bei tėvai bus supažindinami ir mokomi, kad patyčias galima įveikti tik bendromis jėgomis: kartu pasitardami, ką gali daryti suaugęs žmogus, o ką gali daryti mokinys; aptardami, kaip situacija keičiasi, ieškodami kitų žmonių, pavyzdžiui, mokyklos direktoriaus ar kitų vaikų tėvų, pagalbos. Svarbiausia, kad bus įtikinama, kad vaikui nereikia likti vienam su savo išgyvenimais, reikia pasidalinti juos su kitais, nes tai yra efektyviausias sprendimo būdas. Pagrindinis šios temos tikslas įtikinti vaiką, kad jis turi kreiptis pagalbos ir taip apsaugoti jį nuo įvairių patyčių bei, kad vaikas suvoktų, jog jis turi teises ir nevalia jų kažkam pažeisti, kad tai neatsilieptų tolimesnėje vaiko raidoje jo psichikai. Taip kaip ir patyčių prevencijos, taip ir nediskriminavimo principų suvokimas, svarbus vaiko asmeninių teisių užtikrinimui bei suvokimui, kad kiekvienas žmogus yra žmogus nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos ir kiekvienas turi asmeninę erdvę ir pasaulėžiūra, niekam nevalia iš to tyčiotis. Taip formuojama visuomenes pagarba bei tolerancija.

Veiklos rezultatais naudosis 401 partnerių mokyklų mokinių.